Kalorijų Skaičiuoklė
Kalorija (cal) – nesisteminis darbo ir energijos matavimo vienetas, lygus 4,184 J (džaulio). 1 kalorija atitinka energiją, kurios reikia, norint vieno gramo vandens temperatūrą pakelti 1 laipsniu Celsijaus. Terminą 1824 m. sukūrė prancūzas Nikolas Clement.
Maiste esančių kalorijų kiekis nurodo, kiek potencialios energijos yra tame produkte.
Virškinant maistą žarnyne baltymai skaidomi iki aminorūgščių, angliavandeniai – iki monosacharidų (gliukozė, fruktozė ir kiti), riebalus – iki riebalų rūgščių ir glicerolio. Kraujotakos dėka šios molekulės yra išnešiojamos po ląsteles, kuriose jos arba absorbuojamos, arba siunčiamos toliau, galutinėms metabolizmo stadijoms, kuriose jos reaguoja su deguonimi, kad išskirtų energiją. Mūsų organizmas „sudegina“ kalorijas metabolinių procesų metu, kai fermentai angliavandenius, riebalus, baltymus suskaldo iki anglies dvideginio ir vandens. Skaidant baltymus (aminorūgštis) dar pasigamina azotingų atliekų – šlapalo ir šiek tiek šlapimo rūgšties.
Žmogaus organizmui reikalingas energijos kiekis priklauso nuo ūgio, svorio, amžiaus, lyties, aktyvumo lygio bei kitų faktorių. Bazinei energijos apykaitai reikalinga 1500 kilokalorijų. (20-30 kilokalorijų kilogramui kūno masės) Jei suvartojama daugiau ar mažiau kalorijų, nei reikia, priaugama arba numetama svorio. 9000 kilokalorijų perteklius bus sukauptas kaip vienas kilogramas riebalų. Riebalų kaupimas yra organizmo energijos taupymo būdas. Priešingai, jei sudeginama 9000 kilokalorijų daugiau, nei gaunama, (daugiau judėdami ar mažiau valgydami), vieną kilogramą sukauptų riebalų organizmas pavers energija, kad kompensuotų susidariusį energijos deficitą.
Vidutinio aktyvumo suaugęs žmogus 55-65 proc. kalorijų turėtų gauti iš angliavandenių, 20-25 proc. – iš baltymų ir tik 10-25 proc. – iš riebalų.
Maiste esančių kalorijų kiekis nurodo, kiek potencialios energijos yra tame produkte.
Virškinant maistą žarnyne baltymai skaidomi iki aminorūgščių, angliavandeniai – iki monosacharidų (gliukozė, fruktozė ir kiti), riebalus – iki riebalų rūgščių ir glicerolio. Kraujotakos dėka šios molekulės yra išnešiojamos po ląsteles, kuriose jos arba absorbuojamos, arba siunčiamos toliau, galutinėms metabolizmo stadijoms, kuriose jos reaguoja su deguonimi, kad išskirtų energiją. Mūsų organizmas „sudegina“ kalorijas metabolinių procesų metu, kai fermentai angliavandenius, riebalus, baltymus suskaldo iki anglies dvideginio ir vandens. Skaidant baltymus (aminorūgštis) dar pasigamina azotingų atliekų – šlapalo ir šiek tiek šlapimo rūgšties.
Žmogaus organizmui reikalingas energijos kiekis priklauso nuo ūgio, svorio, amžiaus, lyties, aktyvumo lygio bei kitų faktorių. Bazinei energijos apykaitai reikalinga 1500 kilokalorijų. (20-30 kilokalorijų kilogramui kūno masės) Jei suvartojama daugiau ar mažiau kalorijų, nei reikia, priaugama arba numetama svorio. 9000 kilokalorijų perteklius bus sukauptas kaip vienas kilogramas riebalų. Riebalų kaupimas yra organizmo energijos taupymo būdas. Priešingai, jei sudeginama 9000 kilokalorijų daugiau, nei gaunama, (daugiau judėdami ar mažiau valgydami), vieną kilogramą sukauptų riebalų organizmas pavers energija, kad kompensuotų susidariusį energijos deficitą.
Vidutinio aktyvumo suaugęs žmogus 55-65 proc. kalorijų turėtų gauti iš angliavandenių, 20-25 proc. – iš baltymų ir tik 10-25 proc. – iš riebalų.
